Tolimoje ateityje...
Iš savo žemių išvaryti troliai susibūrė lemiamai kovai prieš Kadoro ordas, kurios jau baigia visiškai sunaikinti Troliakraujų palikuonis. Išliko tik stipriausieji. Įnirtingas mūšis prie Thornwoodo truko ilgai, tačiau užsispyrę troliai nė nemanė pasiduoti. Be to, karo vadas Madrakas žengė protingą žingsnį ir sudaręs sutartį su Cygnarų atskilėliais, kurie kovojo prieš karalių Leto pilietiniame kare. Galiausiai liko vos keli būriai troliakraujų kovotojų. Kadangi jėgos buvo nelygios Kadoro armija ėmė trolius stumti į kampą. Troliakraujai buvo negailestingai suvaryti į olą. Tačiau jie ir toliau buvo pasiryžę kovoti iki mirties, nors pagalbos iš Cygnarų atskilėlių taip ir nesulaukė. Staiga pasigirdo sprogimas. Ola buvo užversta ir troliai buvo palaidoti gyvi po didžiuliais akmenų luitais. Kelias dienas troliai kaip įmanydami bandė atsikasti įšėjimą, tačiau visos pastangos ėjo perniek.
Grimas Angusas kaipmat pastebėjo kelis tunelius vedančius į kalno gilumą. Troliakraujai supratę, kad atkasti įšėjimo greičiausiai nepavyks, nusprendė traukti didžiausiu tuneliu pirmyn. Po ilgos dienos nuobodaus ėjimo tuneliu nežinia kur, jie išvydo į vartus panašius senovinius senoviniais raižiniais išraižytus vartus. Kurie, kaip vėliau raganius Horlukas papasakojo karo vadui Madrakui iš tiesų yra senovinės runos. Jas iššifravus ir balsu perskaičius vartai atsivers, tačiau troliakraujai bus pasmerkti prakeiksmui.
Dvi dienas Madrakas su kitais raganiais ieškojo kitos išeities. Tačiau pasibaigė maistas, nebeliko ir vandens, kariams liko tik dvi išeitys: nudvėsti čia ir pasmerkti troliakraujų palikuonis išmirimui arba eiti pirmyn nepaisant nieko ir priimti prakeikimą. Kas Madrakui nenaujiena, prarast jam nebebuvo ko.
Sprendimas priimtas. Visi kariai pasiruošė ginklus. Raganius Horlukas susikaupė ir pradėjo skaityti runas. Ir išties, jam pabaigus pasirodė tamsiai žalia prakeiksmą atnešanti šviesa, kurios spinduliai skverbėsi į kiekvieno kario sąmonę, aptemdė protą, dauguma neatlaikė ir suklupo nusilpę.
Kai kariai atsipeikėjo, o akyse ėmė šviesėti, prieš save jie išvydo didžiulį tamsų iš pirmo žvilgsnio juodą akmenį. Kuris balsu kvietė, ranka paliesti jį ir įgauti neišpasakytą galią.
Madrakas ryžtingai pakilo ir nesuabejojęs prisilietė prie akmens. Pasipylė žalios žiežirbos, žaibai skrodė olą. Blėstant akinančiai sprogimo šviesai troliakraujai išvydo, kad karo vado oda keičiasi, ji tapo juoda. Neliko abejonių - jis prakeiktas amžiams.
Madrakas sušuko:
-Broliai, priimkite prakeiksmą, su šia galia, mes atkeršysim už mūsų ištrėmimą iš mūsų pasaulio!
Ir vienas karys po kito puolė prie akmens, lietė jį ranka, įgavo galią ir suprato kokį prakeikimą jie prisiėmė.
